Įdomu ŽINOTI

SŪRIO ISTORIJA

Sūrio istorija labai sena - prasidėjo gerokai prieš mūsų erą. Senovės graikai ir romėnai jį laikė vienu svarbiausių produktų. kada ir kaip atsirado pirmasis sūris, sunku pasakyti - niekas tiksliai to nežino. Pasak vienos legendos, kartą vienišas klajoklis keliavo per dykumą su indu pieno. Keliaujant pienas atsiskyrė į varškę ir išrūgas. Taip atsirado sūriai. Sakoma, kad patys pirmieji buvo gan rūgštūs, tekstūra panaši į dabartinės fetos. 

Kita legenda pasakoja, kaip atsirado pelėsiniai sūriai - prancūzas piemenukas, užėjus audrai, puolė gelbėti gyvūlius ir oloje paliko savo maistą - duoną su sūriu. Vėliau rado jau supelijusį sūrį.. Piemenukas buvo alkanas, tad jo paragavo - skonis labai patiko. Apie tai sužinojo apylinkių vienuoliai ir atskleidė pelėsių sudėtį. 

Šiandien pasaulyje yra begalės rūšių, skonio, išvaizdos sūrių. Gaminant naudojamos įvairiausios bakterijos, pienas, dedama priedų, jis nevienodai nokinamas, todėl ir skonis, ir tekstūra skiraisi. 

Parmigiano reggiano (Parmezanas) - sūrių gamykla, Modenos (Italija). Viso yra 2 sandėliai, kuriame po 20 lentynų, kuriose telpa iki 400,000 Parmigiano reggiano sūrių.

Kaip ir su kuo vartoti:
Be abejo, pelėsinis sūris mėgstamas su vynu. 
Mėlynųjų pelėsių sūris labiau tinka su saldžiu vynu, galima bandyti derinti ir su dvigubos fermentacijos putojančiu sausu vynu.

Mėlynųjų pelėsių sūris (Blue Cheese)

 Kreminis minkštas baltųjų pelėsių sūris tiks su baltuoju vynu.

Kreminis minkštas baltųjų pelėsių sūris (Brie Cheese)

Jei renkatės kietesnį sūrį, reikia tirštesnio, ąžuolo statinėse brandinto vyno. 
Vieni pagrindinių principų derinant sūrį ir vyną:  

• nė vieno skonis neturėtų vyrauti;
• jaunas nebrandintas sūris tiks su tokiu pačiu - jaunu ir nebrandintu - vynu;
• ilgai brandintas sūris derės su ąžuolo statinėse brandintu vynu. 

Sūrų ų stalą reikėtų patiekti kambario temperatūros (išimtą iš šaldytuvo uždenkite rankšluosčiu, kad nesukietėtų). Tik neatšildykite per daug! Minkštieji sūriai atšyla greičiau nei kietieji. Jei pjaustomas sūris trupa, peilį truputį pašildykite. Prie sūrio galite patiekti mažų nesaldžių sausainiukų - trapučių, traškios duonos, vynuogių, džiovintų vaisių. 

Naudingas ar kenksmingas? 
Sūryje yra daug kalcio - jis naudingas ne tik kaulams, bet ir dantims, širdies, inkstų, kvėpavimo veiklai. Behe, organizmas kalcio pats negali pasigaminti, todėl jo reikia gauti su maistu. Sūrio sudėtyje yra baltymų - statybinės organizmo medžiagos, padedančios apsisaugoti nuo infekcijos, taip pat yra ir fosforo, kuris svarbus nervų sistemos veiklai. 
Sakoma, kad šis produktas - tai natūralus antidepresantas. Tačiau sūrio patariama nekirsti tiek, kiek telpa, mat jame, kaip ir piene, yra sočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.
Nors, tarkim, Prancūzijoje, kur sūrio suvartojama tikrai daug, širdies ir kraujagyslių ligomis serga mažai žmonių. Sūrį atsargiai turėtų vartoti ir linkusieji į alergiją, ir belilaukiančios moterys (tam tikros bakterijos gali pakenkti vaisiui). Tiesa, gera naujiena netoleruojantiems laktozės - brandintuose sūriuose jos lieka itin mažai, o jei brandinama labai ilgai, laktozės gali apskritai nelikti. 

KARALIŠKOSIOS VYNUOGĖS

Iš šiandien žinomų 5 000 vynuogių rūšių tik 500 tinka vynui gaminti. 50 pasaulio šalių augina vynuoges būtent vynui daryti. Reikėtų paminėti šiuos regionus: Europa, kuri užima apie 75 proc. vyndarystės rinkos, Azijos - 17 proc., Amerika - 15 proc., Afrika - 14 proc. ir Okeanija - 2 proc.

Kiekvienos rūšies vynuogėms būdingos tam tikros savybės.